Skulptūrų klinika – moderni vieta, primenanti prabangų viešbutį

Vieta, kurioje pasimiršta bėdos, dėl kurių ateinate, – taip būtų galima pavadinti odontologijos kliniką „Bechara Clinic“. Tai gali būti viešbutis, SPA ar mažose Paryžiaus gatvėse pasislėpęs butikas, bet iš tiesų taip atrodo maži ir jaukūs, marmuru apglėbti, medžio siūbuojami odontologijos kabinetai Vilniuje, kuriuos sugalvojo ir įkūrė iš Libano kilęs burnos chirurgas Soheilas Bechara.

Visai neseniai atvėrėte itin prabangią ir stilingą kliniką – papasakokite, kaip kilo mintis sulaužyti nusistovėjusius standartus?
Nemažai keliauju po pasaulį, tad turėjau daugybę progų pamatyti gražių, išskirtinai atrodančių klinikų, kurios labiau primena SPA ar viešbutį nei medicinos įstaigą. Tai suformavo požiūrį, kad klinika neturėtų būti baltomis sienomis, nuobodžių baldų ir technikos. Norėjau, kad ji atrodytų lyg prabangus viešbutis.
Klinikoje leidžiu daugiau laiko nei namuose – kartais čia tenka išbūti 10 ar 12 valandų per dieną. Todėl man svarbu darbe jaustis patogiai, o kartais – net geriau nei namuose. Panašiai yra ir pacientams, jie ieško jaukios aplinkos, kuri negąsdintų, nebūtų monotoniška, nuteiktų jaukiai. Nuobodžiai atrodančių klinikų laikai jau seniai praėjo.

Daugelis odontologijos klinikų būna mediciniškai baltos ir minimalistinės. Kaip jūs pats manote, ar itin stilinga klinika negali atbaidyti žmonių, ar, atvirkščiai – pritraukti?
Žmonės neturi bijoti grožio. Manau, kad estetiška ir stilinga aplinka kaip tik kelia pasitikėjimo jausmą. Joje patirtas jaukumo, saugumo ir rūpesčio įspūdis yra labai malonus ir tikrai išlieka.

Kaip galėtumėte apibūdinti klinikos stilių?
Butikinis, prabangus. Tai ypatinga vieta, kaip meno galerija, joje yra paveikslų, skulptūrų, įvairių išskirtinių detalių, kurias netikėta matyti medicinos įstaigoje.
Gerai žinojau, kad čia estetiką turėtų kurti marmuras, natūralios medžiagos, stengėmės, kad klinikoje būtų meno dirbinių. Tam, kad „Bechara Clinic“ jaustųsi ypatinga atmosfera, samdėme tapytoją, kuri kiekvienai erdvei sukūrė po atskirą paveikslą. Graži aplinka veikia emocinę būseną, atpalaiduoja.

O kodėl klinikoje norėjote meno dirbinių? Gal tai jūsų asmeninis pomėgis?
Nesu menininkas, bet vertinu meną ir moku juo gerėtis. Be to, sakoma, kad odontologija irgi yra menas, tad net ir profesiškai nesu nuo to nutolęs (juokiasi).

Jūsų klinikos interjerą kūrė „Yes Design Architecture“. Kaip atradote šias dizaineres? Kodėl pasirinkote būtent jas?
Apie dizaineres sužinojau pamatęs vieną garsiausių jų kurtų erdvių – Pacų viešbutį Vilniuje. Esu ten apsistojęs, pajautęs aplinką. „Yes Design Architecture“ kurtos erdvės įkūnija mano estetikos suvokimą. Būtent todėl renkantis interjero dizainerį klinikai man nė nekilo klausimų, kas turėtų juo tapti. Supratau, kad pasirinkau teisingai, nes dizainerėms pristačius vizualizacijas sutikau su viskuo, ką jos pasiūlė.

O ar pats įsitraukėte į interjero kūrimą? Ar turėjote sąlygų, ką žūtbūt norėjote matyti klinikoje?
Galvoje turėjau labai aiškų vaizdą, kaip viskas turėtų atrodyti, ir koks jausmas turėtų kilti užėjus į klinikos vidų. Dizainerėms jau pirmo susitikimo metu pasakiau, kad erdvėje turi vyrauti marmuras, natūralios medžiagos. Daugelyje klinikų didžioji erdvės dalis yra skiriama kabinetams. O aš norėjau, kad laukiamasis būtų didelis, erdvus ir jaukus, o kabinetai – atskiroje erdvėje antrame aukšte.

Ar į tokį interjerą nebuvo sunku integruoti darbui reikalingą techniką?
Įdomu tai, kad įėjus į kliniką technikos nesimato. Mūsų kabinetai atrodo gana įprastai, neperkrauti dizaino detalių. Ir nors negalime pakeisti paciento kėdžių, kabinetui stengėmės įnešti jaukumo meno dirbiniais, medžio detalėmis.

Viena skulptūra klinikoje – iš Balio. Iš kokių pasaulio kampelių yra daiktų jūsų klinikoje?
Daugiausia – iš Lietuvos. Tai nėra beprotiškai brangūs daiktai iš egzotiškų šalių, tiesiog labai skoningi, su istorija. Štai kitą skulptūrą, kurią sukūrė mano kolegos tėtis skulptorius, gavau dovanų.
Meno dirbinius rinkome kartu su dizainere. Pagrindinė skulptūra, stovinti vestibiulyje, turi istoriją: ją sukūrė japonų menininkas, gyvenantis Balio saloje, įdomu tai, kad niekas nežino jo vardo. Ši skulptūra man labai patinka, ji – paslaptinga ir prikausto žvilgsnį.

Kas padeda sukurti jaukumą?
Visuma: medžiagos, kokybiški, išdirbti dizainai, meno dirbiniai. Spalvos ir natūralios medžiagos, pavyzdžiui, marmuras, man asmeniškai padeda sukurti ramybę. Žemiškus atspalvius stengėmės išlaikyti visur.

Klinikoje – nemažai marmuro, gal tai primena Libaną?
Iš dalies. Libane marmuras naudojamas visur, jo galima pamatyti kiekvienuose namuose. Šios detalės labai norėjau savo klinikoje, nors daugelis atkalbinėjo, sakydami, kad tai nepraktiška ir brangu, bet tai tikrai yra dalelė Libano mano klinikoje.

Gal turite savo mėgstamiausią interjero dizaino stilių?
Domiuosi interjeru, nes gyvenime teko įrengti ne vieną objektą – namus, kliniką. Tiesa, domiuosi ne profesionaliai, labiau mėgėjiškai. Mėgstu sveiką modernizmą su klasikos elementais, natūraliomis medžiagomis. Aš myliu gamtą, todėl man svarbu, kad erdvėje ji būtų akivaizdi.
Mano namai yra skandinaviško stiliaus, juose daug medžio, betono. Nors klinika atrodo visai kitaip, visgi abi šias erdves vienija natūralios detalės, dėmesys gamtai.
Man nepatinka turėti daug daiktų, jais apkrauti aplinką – tai mane erzina. To paties norėjau ir klinikoje – čia nemažai detalių, bet jos visos turi savo vietą ir yra paskirstytos taip, kad nebūtų vienoje vietoje. Be to, kiekviena erdvė turi savo atskirą detalę, tad jose nesijaučia monotonijos, viskas skoningai paprasta.

Kartais vyrauja mitas, kad gražus interjeras negali būti patogus. Ką apie tai manote?
Aš galvoju priešingai. Klinikoje komfortas yra viena svarbiausių dalių – jam skyrėme daug dėmesio ir mums pavyko tai išpildyti. Beje, patalpų suplanavimą kūrė vienas architektas, kuris žinojo apie mūsų darbo ergonomiką, o interjerą – dizaineriai, kurie išmano estetiką.

Daugelis šiuolaikinių interjerų yra kuriami iškart su kvapais. Ar jūsų klinikoje yra specialus kvapas?
Tai yra kiek sudėtinga, nes kvapas negali būti įkyrus, erzinantis, be to, neturėtų patekti į odontologijos kabinetus. Daug kas sako, kad mano klinika atrodo vyriška, tad, jei atsiras kvapas, jis bus vyriškas, subtilus.

Esate matęs nemažai klinikų. Gal turite vieną, kuri įsiminė ir tapo jūsų klinikos įkvėpimu?
Mačiau nemažai klinikų, tačiau viena įsimintiniausių – odontologijos SPA Stambule. Įėjęs į ją pasijutau tarsi viešbutyje: kiekvienas pacientas prieš procedūrą gali atsipalaiduoti masažo kėdėje ir be streso nueiti pas odontologą. Mąsčiau apie panašų konceptą ir Vilniuje, tačiau supratau, kad lietuviams tai būtų kiek neįprasta. Bet kokiu atveju ši klinika man padarė didelį įspūdį ir tapo „Bechara Clinic“ interjero įkvėpimu.